2018 m. sausio 1 d. – sausio 5 d.

Vien galimybės komercinės paslapties savininkui ja pasinaudoti nebuvimas ar nepageidavimas tokią informaciją naudoti konkrečiu laiko momentu savaime nereiškia, kad tretiesiems asmenims ją paviešinus ar ja pasinaudojus komercinės paslapties savininkui nėra padaroma žala. 
 

Bendrovė kreipėsi į teismą su ieškiniu savo buvusiam darbuotojui dėl 110‘934,83 EUR nuostolių atlyginimo. Bendrovė nurodė, kad darbuotojas pažeidė su Bendrove sudarytą konfidencialumo sutartį – panaudodamas konfidencialią Bendrovėje sukauptą informaciją, darbo metu vykdė asmeninę komercinę veiklą – atlygintinai tarpininkavo sudarant pirkimo pardavimo sutartis savo, o ne darbdavio naudai. Atsižvelgdama į tai, Bendrovė prašė priteisti iš buvusio darbuotojo negautas pajamas, kurias apskaičiavo pagal atitinkamų metų pelno (nuostolių) ataskaitą.

 

Buvęs darbuotojas nurodė, kad jo neteisėti veiksmai nesukėlė Bendrovei jokios realios žalos, be to, tarp neteisėtų veiksmų ir Bendrovės prašomo priteisti žalos atlyginimo nėra priežastinio ryšio. Šiuos argumentus darbuotojas iš esmės grindė teiginiu, kad Bendrovės finansiniai pajėgumai konkrečiais metais jai nebūtų leidę sudaryti ginčo sandorių pačiai ar gauti jiems finansavimą iš kredito įstaigų.

 

Nagrinėdamas bylą Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog pagal įstatymo formuluotę pripažįstant informaciją komercine paslaptimi nėra būtini jos savininko faktiniai veiksmai tokią informaciją naudoti hic et nunc (čia ir dabar). Todėl vien galimybės komercinės paslapties savininkui ja pasinaudoti nebuvimas ar nepageidavimas tokią informaciją naudoti konkrečiu laiko momentu savaime nereiškia nei to, kad kitiems subjektams atsiranda teisė atlikti su jos paviešinimu ar pasinaudojimu ja susijusius veiksmus, nei to, kad, juos atlikus, komercinės paslapties savininkui nepadaroma žala. Komercinių paslapčių apsauga nėra ribota laiko atžvilgiu ir iš principo yra susijusi su jų savininko sugebėjimu išlaikyti informaciją slapta. Atitinkamai vertingos informacijos saugojimas ir nenaudojimas tam tikrą laiką versle yra normali komercinė praktika, o tokio pobūdžio informacijos nenaudojimas savaime nereiškia, kad jos savininkas neketina gauti iš jos naudos ateityje.

 

Šiuo atveju Bendrovės darbuotojui buvo suformuotas žinojimas, kokia konkrečiai informacija sudaro Bendrovės komercinę paslaptį, taip pat darbuotojas žinojo ir komercinės paslapties turinį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Bendrovė būtų leidusi darbuotojui (jo asmeniniais tikslais) naudoti šią komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Priešingai – byloje nustatytos aplinkybės, kad darbuotojas, nežinant Bendrovei, naudodamasis pagal pareigas patikėta informacija, darbo metu, kai turėjo veikti darbdavės naudai, sudarinėjo sutartis ne Bendrovės interesais ir naudai. Taip pat nustatyta, kad Bendrovės grynasis pelnas sumažėjo ginčo metais, lyginant su ankstesniais metais – ginčo metais Bendrovės pelningumo mastai smarkiai krito, o šis kritimas įvyko būtent tuo laikotarpiu, kuriuo Bendrovės įrodinėja darbuotoją veikus ne Bendrovės interesais. Atsižvelgiant į tai, Aukščiausiojo Teismo vertinimu, šis Bendrovės pelningumo sumažėjimas pagrįstai siejamas būtent su darbuotojo neteisėtais veiksmais ir šių aplinkybių pakanka išvadai, kad priežastinis ryšys šioje byloje nustatytas pagrįstai. Kasacinis teismas pažymėjo, kad ilgą laiką iki pažeidimo veikusi ir po pažeidimo sėkmingai veikianti Bendrovė, sužinojusi apie jos srityje galimus sudaryti pelningus sandorius, pagrįsta manyti, būtų juos sudariusi ir gavusi pelną, jeigu darbuotojas būtų tinkamai vykdęs pareigas Bendrovei ir nebūtų atlikęs ginčo pažeidimo.

 

Taip pat Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog finansinių galimybių (laisvai disponuojant apyvartinėmis lėšomis) tai padaryti pirkimo–pardavimo būdu buvimas ar nebuvimas neturi esminės reikšmės, nes šis verslo būdas nėra vienintelis ar išimtinis, o Bendrovė yra didelę patirtį atitinkamoje srityje ginčo laikotarpiu jau turėjęs subjektas. Tuo tarpu darbuotojo pozicija įtikinamai nepagrindžia, kodėl ginčo laikotarpiu drastiškai mažėjo Bendrovės pajamos, kodėl egzistavo poreikis slėpti bendradarbiavimą su klientais nuo Bendrovės, kokiu būdu darbuotojas sugebėjo klientams pasiūlyti tokias sąlygas, kad jie sutiktų sudaryti atitinkamas sutartis.

 

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistus žemesnių instancijų teismų sprendimus, kuriais iš darbuotojo Bendrovės naudai  buvo priteista 62‘680 EUR dydžio žala, pasireiškusi Bendrovės negautomis pajamomis.

 
 
Skaityti nutartį:  2018 m. sausio 3 d. Nr. 3K-3-13-378/2018 Nuoroda
 
 
 

Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 7 bylas:

 

Dėl sklypų sodininkų bendrijoje savininkų pareigos savo lėšomis prisidėti prie sodininkų bendrijos infrastruktūros sukūrimo

2018 m. sausio 4 d.

Nr. 3K-3-28-1075/2018

Nuoroda

Dėl laiduotojo atleidimo nuo atsakomybės

2018 m. sausio 3 d.

Nr. 3K-3-15-916/2018

Nuoroda

Dėl procesinio dokumento įteikimo juridiniam asmeniui bylose dėl teismo įsakymo išdavimo

2018 m. sausio 3 d.

Nr. 3K-3-14-1075/2018

Nuoroda

Dėl dovanojimo sutarties panaikinimo dėl apdovanotojo veiksmų, griežtai smerktinų geros moralės požiūriu

2018 m. sausio 3 d.

Nr. 3K-3-29-403/2018

Nuoroda

Dėl netesybų už biokuro tiekimo sutarčių nevykdymą priteisimo

2018 m. sausio 4 d.

Nr. e3K-3-27-916/2018

Nuoroda

Dėl tiekėjo pateiktos informacijos pripažinimo melaginga

2018 m. sausio 4 d.

Nr. e3K-3-16-378/2018

Nuoroda

Dėl civilinio proceso atnaujinimo, kai buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų

2018 m. sausio 3 d.

Nr. e3K-3-41-403/2018

Nuoroda

 

Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.

    Duomenų apsauga