2018 m. rugsėjo 24 d. – rugsėjo 28 d.

Prašymas taikyti garantijas pagal 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo VI straipsnį iš esmės turėtų būti prilyginamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pareiškimui byloje, ir tokie prašymai neturėtų būti sprendžiami byloje kaip du atskiri savarankiški prašymai.
 
Byloje spręstas klausimas dėl 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Konvencija) VI straipsnio dalies, kuri reglamentuoja garantijų taikymą ir šios teisės normos santykį su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, reglamentuojančiomis laikinąsias apsaugos priemones (toliau – LAP). Konvencijos VI straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu pateiktas prašymas panaikinti ar sustabdyti arbitražo sprendimo vykdymą, atitinkamas teismas gali atidėti klausimo dėl šio sprendimo vykdymo išsprendimą, bei įpareigoti šalį pateikti reikiamą garantiją.
 
Teismas pažymėjo, kad Konvencijos VI straipsnyje vartojamas žodis „garantija“ nereiškia garantijos, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK), ir turi būti aiškinamas plačiau – šis terminas apima ir kitas priemones, kuriomis galima užtikrinti, kad arbitražo sprendimas, jei jis vėliau būtų pripažintas ir leistas vykdyti, bus iš tiesų faktiškai įvykdytas.
 
Konvencijos VI straipsnyje nustatytos garantijos yra savarankiškas institutas ir skiriasi nuo CPK įtvirtintų LAP instituto, tačiau Konvencijoje įtvirtintas garantijų institutas Lietuvoje realizuojamas per LAP institutą, kadangi Konvencijos VI straipsnyje įtvirtinto instituto tikslai ir paskirtis atitinka CPK įtvirtinto LAP instituto tikslus ir paskirtį.
 
Konvencijos VI straipsnyje nustatytų atitinkamų garantijų taikymo sąlygos iš esmės yra tokios pačios kaip ir LAP taikymo sąlygos, išskyrus tai, kad pagal Konvencijos VI straipsnį egzistuoja papildomas savarankiškas pagrindas taikyti garantijas ir tuomet, kai su arbitražo teismo sprendimo pripažinimu nesutinkanti šalis akivaizdžiai vilkina arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo klausimo sprendimą pripažįstančios valstybės teisme.
 
 

Skaityti nutartį  2018 m. rugsėjo 27 d. Nr. e3K-3-336-611/2018 Nuoroda

 

Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio už autorių teisių pažeidimą, turi būti atsižvelgiama į visus (bet ne į vieną ar keletą jų) nurodytus kriterijus, įskaitant pažeidėjo kaltę, numanomą žalą (tiek, kiek ją galima nustatyti), pažeidėjo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
 
Byloje sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos, kaip vieno iš autorių teisių civilinių teisių gynimo būdo, dydžio ir jo nustatymo kriterijų.
 Teismas pažymėjo, kad nukentėjusysis turi pasirinkimo teisę – savarankiškai pasirinkti, ar reikalauti jam faktiškai atsiradusios žalos atlyginimo, ar kompensacijos, ar licencinio atlyginimo sumokėjimo. Šio pasirinkimo jis neprivalo argumentuoti.
 
Kai asmuo reikalauja kompensacijos, teismas, spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio (ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktas), visais atvejais turi įvertinti ir pasisakyti dėl kiekvieno iš tiesiogiai teisiniame reglamentavime įtvirtintų kriterijų ir kitų kompensacijos dydžiui nustatyti konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių, ir CK normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, taikymo (netaikymo) atsakovui. Taip pat atsižvelgdamas į tai, teismas turi pateikti atitinkamą kompensacijos dydžio nustatymo pagrindimą ir argumentaciją pagal individualias konkrečios bylos aplinkybes.
 
Vertinant pažeidėjo turtinę padėtį, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltas asmuo gali atlyginti padarytą žalą. Priteistos kompensacijos tikslas yra pinigais atlyginti atsiradusius nuostolius, o ne finansiškai sužlugdyti asmenį ar įmonę arba iš esmės jį paveikti taip, kad asmuo taptų nemokus ar nepajėgus įvykdyti finansinių įsipareigojimų.
 
Nepaisant to, sprendžiant dėl asmens turtinės padėties, pažymėtina, kad priteistinas kompensacijos dydis negali būti toks mažas, jog nepadengtų kreditoriaus minimalių nuostolių arba iš esmės reikštų asmens atleidimą nuo žalos atlyginimo, arba būtų pernelyg didelis, kad jis būtų asmeniui finansiškai nepakeliamas ir iš viso neįgyvendinamas iš jo turto.
 
 
Skaityti nutartį  2018 m. rugsėjo 27 d. Nr. e3K-3-335-916/2018 Nuoroda
 
 

Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 4 bylas:

 

Dėl privalomojo nurodymo nugriauti savavališkai pastatytą statinį pateikimo vykdyti tvarkos ir civilinės teisės principo (lex retro non agit) bei civilinio proceso įstatymo taikymo

2018 m. rugsėjo 27 d.

Nr. e3K-3-348-684/2018

Nuoroda

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties vienašališko nutraukimo nuomotojo iniciatyva, kai žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį ir nuomojamame žemės sklype nėra statinių

                 2018 m. rugsėjo 27 d.

Nr. e3K-3-333-248/2018

Nuoroda

Dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju ir draudiko teisės išreikalauti iš draudėjo ar apdraustojo nukentėjusiam asmeniui išmokėtas sumas, kai draudikas neatsisakė mokėti draudimo išmokos tuo pagrindu, kad draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo ar apdraustojo tyčios ar didelio neatsargumo

2018 m. rugsėjo 27 d.

Nr. e3K-3-332-1075/2018

Nuoroda

Dėl areštuoto sutuoktinių darbo užmokesčio priskyrimo jų asmeninei nuosavybei

2018 m. rugsėjo 27 d.

Nr. e3K-3-334-969/2018

Nuoroda

 

Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.

    Duomenų apsauga